eTwinning projektas „Let’s Play“: daugiau nei žaidimas
Kartais didžiausi vaikystės atradimai gimsta žaidžiant – kai paprastas žaidimas tampa būdu pažinti save, kitus ir pasaulį. Būtent tokia idėja lydėjo tarptautinį eTwinning projektą „Let’s Play“, kuriame dalyvavo Kauno lopšelio-darželio „Pelėdžiukas“ „Žvirbliuko“ grupės ugdytiniai kartu su mokytoja Sonata Jonauskiene.
Projektas buvo orientuotas į mokymąsi per žaidimą, kuris šiame kontekste tapo pagrindine ugdymo priemone vertybių, socialinių įgūdžių, emocinės raiškos bei tarpkultūrinio supratimo ugdymui. Veiklos buvo kuriamos taip, kad vaikai natūraliai įsitrauktų, bendradarbiautų ir per patirtį mokytųsi pažinti aplinkinį pasaulį.
Projektą inicijavo pedagogė Meryem İnanç (Turkija), o bendraįkūrėja – Daniela Covor (Rumunija). Prie projekto prisijungė 19 pedagogų iš Turkijos, Rumunijos, Graikijos, Lietuvos, Portugalijos ir Jordanijos. Tokia tarptautinė partnerystė suteikė galimybę vaikams susipažinti su skirtingomis ugdymo tradicijomis, kultūromis ir žaidimų įvairove.
Pagrindinis projekto tikslas – stiprinti vaikų socialinius įgūdžius, savęs pažinimą, bendravimą bei gebėjimą veikti grupėje. Taip pat buvo siekiama ugdyti savarankiškumą, atsakomybę ir gebėjimą spręsti kasdienes situacijas, pasitelkiant žaidybines veiklas.
Projektas išsiskyrė ypatingu dėmesiu įtraukiajam ugdymui ir lygių galimybių užtikrinimui. Viena iš projekte dalyvavusių ugdymo įstaigų – Turkijoje veikianti „Özkan Halaç Special Education Vocational School“ – ugdo intelekto negalią ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, todėl tarptautinis bendradarbiavimas įgavo dar gilesnę prasmę. Visos projekto veiklos buvo organizuojamos taip, kad kiekvienas vaikas galėtų aktyviai įsitraukti pagal savo galimybes.
Dalyvaudami bendrose veiklose, vaikai mokėsi priimti skirtumus, ugdė empatiją, pagarbą ir socialinį sąmoningumą. Bendros kūrybinės užduotys stiprino bendradarbiavimą, bendrystės jausmą ir padėjo kurti saugią, palaikančią ugdymo aplinką, kurioje visi vaikai, nepaisant jų individualių poreikių, galėjo mokytis, kurti ir augti kartu su bendraamžiais iš kitų šalių.
Projekto veiklos buvo organizuojamos nuosekliai pagal mėnesius, užtikrinant kryptingą vaikų įgūdžių augimą. Spalio mėnesį vyko projekto pristatymas ir partnerių susipažinimas. Lapkritį daug dėmesio skirta socialinių įgūdžių stiprinimui per žaidimus ir komandines užduotis. Gruodį vaikai susipažino su skirtingų šalių tradiciniais žaidimais, juos išbandė ir lygino. Sausio mėnesį veiklos orientuotos į problemų sprendimą ir savarankiškumo ugdymą, o vasarį – į fizinį aktyvumą, koordinaciją ir bendradarbiavimą.
Viena įdomesnių projekto dalių buvo judesio, ritmo ir kūrybinės veiklos. Vaikai
dviejuose virtualiuose projekto partnerių susitikimuose dalyvavo šokio užsiėmimuose „Žaidimas
(The Play)“, kurie skatino fizinį aktyvumą, koordinaciją, emocinę raišką bei bendrumo jausmą.
Tai buvo pirmosios vaikų pažintys su kitų šalių bendraamžiais, leidusios jiems pamatyti vieniems kitus, bendrauti ir patirti tarptautinį bendradarbiavimą gyvai, nors ir nuotoliniu būdu. Šios veiklos padėjo suprasti, kad bendravimas gali vykti ne tik žodžiais, bet ir judesiu bei muzika.
Svarbi projekto dalis buvo bendras projekto kalendoriaus kūrimas, kurį rengė visi projekto partneriai.
Pagal bendrą susitarimą jis buvo sudarytas mėnesių principu, planuojant ir derinant veiklas skirtingose
šalyse. Kalendorius užtikrino nuoseklų projekto įgyvendinimą, veiklų suderinamumą bei stiprino
tarptautinį bendradarbiavimą. O vienu iš kūrybiškiausių projekto rezultatų tapo bendra tarptautinė pasaka apie žaidimą, kurią kūrė visi projekto partneriai. Pasakos kūrimą pradėjo vienas projekto partneris, o vėliau kiekviena projekte dalyvaujanti šalis ją nuosekliai tęsė, papildydama naujais veikėjais, įvykiais ir idėjomis.
Projekto metu ypatingas dėmesys buvo skiriamas dalijimuisi veiklų rezultatais ir jų viešinimui tarptautinėje bendruomenėje. Vienas svarbiausių bendrų produktų – projekto virtuali galerija, kurioje buvo kaupiami vaikų kūrybiniai darbai, nuotraukos, vaizdo įrašai ir įvairių veiklų refleksijos. Ji tapo ne tik veiklų
archyvu, bet ir gyva erdve, kurioje atsispindėjo viso projekto eiga, vaikų patirtys ir ugdymo(si)
procesas. Joje buvo galima matyti, kaip skirtingų šalių vaikai per žaidimą, kūrybą ir
bendradarbiavimą atranda bendrus sprendimus, dalijasi idėjomis ir mokosi vieni iš kitų.
Projektas „Let’s Play“ tapo prasmingu priminimu, kad tikrasis ugdymas prasideda
tuomet, kai kiekvienam vaikui suteikiama galimybė būti visaverte bendruomenės dalimi. Žaisdami,
kurdami ir mokydamiesi kartu, vaikai suprato, kad skirtumai ne skiria, o praturtina, o įtrauktis – tai
ne tik ugdymo principas, bet ir kasdien kuriama patirtis, ugdanti pagarbą, empatiją ir gebėjimą
priimti vieniems kitus.
